Šiandien švenčiame tarptautinę GIS dieną – ką žinome apie šią unikalią, pasaulį keičiančią technologiją?

Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be skaitmeninių žemėlapių. „Maps.lt“, „Google Maps“, „Microsoft Maps“, „Apple Maps“ ir panašūs žemėlapiai yra sukurti  geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu.

 

Šie žemėlapiai atvėrė pasaulio akis ir visi įsitikinome bei pamatėme GIS, geoerdvinių duomenų vizualizacijos, galią. GIS integruoja daug įvairių temų ir duomenų tipų,  analizuoja vietos informaciją ir, naudodama žemėlapius, sumodeliuoja skirtingus informacijos sluoksnius į kartografinius sprendinius. Skaitmeninis žemėlapis vis dažniau tampa unikalia erdve, apjungiančia faktus, įvykius, idėjas, planus iš įvairiausių sričių kaip geografija, istorija, biologija, statistika, transportas, inžinerija, ekonomika, sociologija, ekologija ir t. t. Šimtai tūkstančių organizacijų naudoja GIS ir kuria žemėlapius, kuriuose bendraujama ir bendradarbiaujama, atliekama analizė, dalijamasi informacija ir sprendžiami tiek kasdieniai uždaviniai, tiek sudėtingos kompleksinės problemos visame pasaulyje.

 

Prieš 20 metų GIS technologijų kūrimo pionierius „Esri“ įkūrėjas ir prezidentas Jackas Dangermondas pakvietė GIS naudotojus skirti dieną aktyviai dalintis patirtimi bei įžvalgomis apie GIS. Staigus geoerdvinių technologijų naudojimo išpopuliarėjimas GIS dienos idėją išplėtė į pasaulinį renginį, tad lapkričio mėnesio trečios savaitės trečiadienį, kai švenčiame GIS dieną, visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, organizuojami specializuoti renginiai, skirti pademonstruoti GIS galimybes bei supažindinti su šia unikalia, pasaulį keičiančia technologija.

 

Kur ir kaip Lietuvoje taikomos GIS technologijos?

 

Pasaulyje GIS technologijos vis dažniau pasitelkiamos atliekant didžiųjų duomenų analizę, kuriant virtualią realybę, įgyvendinanti dirbtinį intelektą bei daiktų internetą apimančius sprendimus. Tai svarbu tiek verslui, tiek valstybės valdymo institucijoms. O kur ir kaip Lietuvoje taikomos GIS technologijos?

 

„GIS duomenis Energijos skirstymo operatorius (ESO) naudoja jau apie 15 m., o beveik prieš dešimtmetį GIS tapo kasdienis – praktiškai kiekvieno darbuotojo, dirbančio su elektros ir dujų tinklais – darbo įrankis. GIS Bendrovėje yra naudojamas visose veiklos srityse – tinklo planavimo, techninių sąlygų išdavimo, projektų rengimo ir derinimo, operatyvinio valdymo, eksploatavimo veiklose, taip pat apskaitos rodmenų nurašymo maršrutų sudaryme ir pan. GIS tinklų duomenys yra pasiekiami ir ESO partneriams – projektuotojams bei rangovams, būsimiems naujiems klientams. Be GIS įrankio šiandien ESO veikla būtų kebli ir sunkiai įgyvendinama“,  patirtimi dalinosi ESO Tinklų eksploatavimo tarybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

 

„Šiandien interaktyvūs žemėlapiai ir GIS sistemos yra kasdieninio darbo įrankis. Mes nebeįsivaizduojame nei savo, nei specialistų darbo be jų. Skaitmenizuota informacija leidžia geriau aprėpti ir suprasti informaciją, greičiau sureaguoti į miestiečių problemas ir užkirsti joms kelią, vykdyti prevenciją, darbus atlikti greičiau bei sutaupyti pinigų,“ – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius  Povilas Poderskis.

 

„Pasitelkdami GIS technologijas ir skaitmeninius žemėlapius, stengiamės išnaudoti jų suteikiamas itin plačias galimybes. Kol kas tai labiau susiję su infrastruktūros sprendimais, tačiau netolimoje ateityje funkcionalumas didės. Be to, vis daugiau duomenų atveriame ir patiems gyventojams, įvairių sričių profesionalams, kad aktuali informacija būtų lengvai pasiekiama kiekvienam besidominčiam. Todėl galime drąsiai sakyti, kad GIS yra ateities technologija, kurios reikšmė miestams su kiekviena diena tik didės“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

 

„Strateginiu požiūriu, Klaipėdos uostas yra reikšmingas šalies objektas, todėl inovacijoms yra skiriamas ypatingas dėmesys. Modernizuojant ir skaitmenizuojant uosto procesus labai reikšmingas yra ir GIS sistemų diegimas ir įgyvendinimas. Džiugu, kad už pasiekimus, diegiant GIS metodus skaitmeninėse uosto sistemose, uosto direkcija buvo įvertinta tarptautiniu lygmeniu“, – sakė Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

 

„GIS jau nebėra Terra incognita Klaipėdos gyventojams ir savivaldybės darbuotojams. Visų besinaudojančiųjų patogumui, miesto planai, požeminės komunikacijos, kiti miesto infrastruktūros objektai yra suskaitmeninti ir lengvai pasiekiami naudotojams. Jau virš 10 metų Klaipėdoje švenčiama GIS diena, kurios paminėti susirenka ne tik savivaldybės atstovai, bet ir kitų miesto įmonių GIS kūrėjai ir naudotojai“ – džiaugėsi nuolatinė specializuotų GIS renginių ir projektų iniciatorė, savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vyriausioji specialistė Marija Buivydienė.

 

Perspektyvi ateities specialybė

 

„GIS technologijos, nors yra palyginti naujos, neįtikėtinai sparčiai vystosi, skverbiasi į įvairiausias veiklos sritis. Šiandien geografinės informacinės sistemos yra neatsiejama tradicinių geomokslinių disciplinų (geografijos, geologijos, aplinkosaugos, sociologijos, inžinerijos ir kt.) dalis. GIS išmanymas smarkiai išplečia bet kurio geomokslų specialisto galimybes, padidina produktyvumą. Be geoinformacinių sistemų sunkiai įsivaizduoju ir tokias sritis kaip verslo vadyba, viešasis administravimas, transportas, komunaliniai tinklai, gamtinių išteklių valdymas, socialinės medijos. Žinoma, atitinkamai auga ir specialistų poreikis – mokėjimas naudoti GIS tapo vienu svarbiausių darbdavių pageidaujamų įgūdžių“ – GIS perspektyvas įvertino dr. Lauras Balakauskas, Vilniaus universiteto geomokslų instituto dėstytojas.

 

„Pastaruoju metu staigiai plečiantis GIS galimybėms stebime ženkliai augantį GIS specialistų poreikį. Skatiname moksleivius domėtis GIS technologija ir labai kviečiame visas Lietuvos mokyklas aktyviai dalyvauti specialioje programoje – GIS mokykla rengiamame konkurse „Mano žemėlapis Lietuvai“. Programoje dalyvaujančioms Lietuvos mokykloms suteikiama galimybė  nemokamai naudotis pažangiausia geoerdvine programine įranga, kuri skirta kurti žemėlapius, programėles, įgyvendinti projektus aktualiomis temomis bei apjungianti žinias nuo STEM, istorijos, geografijos, biologijos ir t.t., o taip pat ugdyti gebėjimus temą ir idėją pristatyti viešai“, – kvietė „Hnit-Baltic“ vadovas Linas Gipiškis.

Related Posts