Žymų Archyvai: GIS valstybės valdymui

Valstybės valdymui

valstybes-valdyms

GIS suteikia vyriausybinėms organizacijoms vieningą platformą duomenų dalinimuisi, taip efektyvinant darbo procesus, sprendimų priėmimą ir valstybės valdymą. ArcGIS suteikia galimybę analizuoti ir vizualizuoti informaciją geografiniu aspektu, suteikiant esminį pranašumą vyriausybei, ministerijoms bei departamentams priimti pasvertus sprendimus remiantis gilesnėmis įžvalgomis.

Naudodami GIS Jūs galite:

  • rinkti ir kaupti geografinę informaciją;
  • išplėsti GIS naudojimą, apimant mobilias darbo vietas, duomenų rinkimą ir įvedimą internetu;
  • supaprastinti prieigą prie didelės apimties vaizdų, ženkliai sumažinant jų saugojimo kaštus ir duomenų apdorojimo išlaidas;
  • greitai apsikeisti informacija ir informuoti visuomenę;
  • publikuoti greitai pateikiamus, intuityvius interneto žemėlapius, pritaikytus tikslinei auditorijai;
  • vienoje vietoje matydami ir vaizdą žemėlapyje, ir aprašomąją informaciją (lentelių, teksto ar nuotraukų pavidalu), vertinti praeities situacijas, dabartinę būseną ir modeliuoti norimų procesų kitimą ateityje;
  • priimti sprendimus turint operatyvią geografiniu pagrindu pateiktą informaciją;
  • kurti ir teikti reikiamas ataskaitas.

Daugiau informacijos anglų kalba apie GIS taikymą valstybės valdyme,  valdžios rinkimuose

 

Aplinkos išteklių valdymas

Aplinkos išteklius valdančioms valstybinėms institucijoms svarbu teisingai įvertinti mažėjančius gamtos išteklius, juos tvarkyti ir rasti būdą juos naudoti racionaliai bei rūpintis jų atstatymu. Dėl to GIS programos yra puikus darbo įrankis šių sričių specialistams.

Su GIS galime matyti visumą, erdvinius dėsningumus ir aiškiau suvokti aplinkos išteklių valdymo problemas. Duomenys apie aplinkos išteklius leidžia į situaciją žiūrėti objektyviai, analizuoti aplinką ir priimti teisingus sprendimus. GIS informacija naudinga įvairių sričių specialistams: mokslininkams, planuotojams, inžinieriams, ūkininkams, verslininkams, valstybės tarnautojams, studentams ir kt.

Aplinkos išteklių valdymo srityje GIS panaudojimas yra bene plačiausias. Ši sritis apima šias žmogaus veiklos ir interesų sferas: žemės ūkis, miškininkystė, vandens išteklių valdymas, gyvosios gamtos apsauga, aplinkos planavimas, valdymas ir vertinimas, dirvų apsauga, geologija, išteklių gavyba, klimatas, ekosistemų tyrimai, kraštovaizdžio planavimas, jūrotyra ir krantotyra.

Hidrologai pasitelkia GIS technologijas, siekdami efektyviau valdyti vandens išteklius tiek vietos, tiek regiono mastu:

  • naudojant GIS, galima įvertinti vandens ir vandenskyros charakteristikas, nustatyti jos ribas, apskaičiuoti srovę bei šiukšlių srauto ir kitokios žalos tikimybę;
  • geoinformacinės sistemos pagalba galima numatyti būsimus potvynius ir tinkamai jiems pasiruošti, numatyti galimus scenarijus „kas jeigu…“ ir parengti efektyviausias problemos likvidavimo priemones;
  • su GIS galima atlikti požeminio vandens tyrimus, modeliuoti tekėjimo kryptis bei srautus, nustatyti ir užtikrinti vandens kokybę.

Vandens išteklių srities GIS naudotojai diskutuoja ir dalijasi savo patirtimi Hydro GIS bendruomenės skiltyje

Biologai ir ekologai GIS naudoja faunos bei floros buveinių, laukinės gyvūnijos bei nykstančių rūšių stebėjimui ir valdymui:

  • buveinių inventorizacijai;
  • nykstančių rūšių stebėjimui bei apsaugai;
  • išsaugojimo politikos ir praktikos veiksmingumo bei efektyvumo vertinimui;
  • geografinės padėties įtakos rūšims nustatymui;
  • pokyčių, įvykstančių per tam tikrą laiką, analizei.

GIS suteikia galimybes tyrinėti aplinką, pranešti apie gamtos reiškinius, kurti ir studijuoti modelius, kaip aplinka reaguoja į tam tikrus gamtos ir žmogaus sukeltus veiksnius. Naudojant GIS, galima:

  • valdyti įvairių tipų geografinius duomenis;
  • įvertinti veiksnių priklausomybę (pvz., kaip nuotekų vanduo veikia požeminio vandens kokybę);
  • matuoti gyvūnų migracijos pokyčius;
  • modeliuoti įvairių reiškinių įtaką gamtai (pvz., nustatyti sausrų poveikį miško sveikatai);
  • gerinti darbo eigos procesus nuo duomenų rinkimo ir analizės iki išvadų paskelbimo ir platinimo.

Be to, GIS naudojamas ir šiose srityse

  • dirvožemio vertinime ir apsaugoje;
  • geologijoje;
  • klimato tyrimuose;
  • ekosistemų, žemės dangos ir jos pokyčių tyrimuose;
  • kraštovaizdžio formavime, planavime;
  • jūriniuose tyrimuose ir krantotvarkoje;
  • išteklių gavyboje;
  • archeologijoje;
  • kultūros vertybių apsaugoje.

GIS technologijos padės jums:

  • įvertinti ūkinės veiklos poveikį aplinkai;
  • planuoti teritorijas;
  • planuoti ūkines priemones (miškų ūkyje, augalininkystėje ir kt.);
  • vykdyti monitoringą;
  • atlikti potvynių, oro kokybės, triukšmo sklaidos, matomumo ir kt. modeliavimą;
  • atlikti įvairiapusę erdvinę analizę (trimatė, geostatistinė ir kt.);
  • atlikti rajonavimas;
  • rengti teminius žemėlapius, atlasus, įvairias ataskaitas;
  • rengti ir viešinti valdymo planus;
  • vykdyti inspekcinę veiklą, ruošti pranešimus apie žalą gamtai;
  • vykdyti įvairius derinimo, leidimų išdavimo darbus;
  • teikti duomenis apie aplinką institucijoms;
  • informuoti visuomenę apie sanitarinę būklę, bioįvairovę, gamtos nelaimes, pavojus (potvynius, uraganus, gyvulių ligas ir pan.);
  • įtraukti visuomenę, ugdyti sąmoningumą, vykdyti e-demokratiją;
  • valdyti registrus ir kadastrus.

Pasaulinė patirtis rodo, kaip plačiai naudojamos ArcGIS technologijos padeda valdyti informaciją apie mus supančią aplinką. Daugiau informacijos anglų kalba apie GIS taikymą aplinkos išteklių valdymo srityje.

Specialios Esri programos, užtikrinančios efektyvesnį valstybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų darbą bei bendradarbiavimą: